- glergėti
- glergė́ti, glérga (gler̃ga Kp), -ė́jo intr. 1. blerbėti, parpsėti: Verėnas, kopūstai tiršti glérga, sagone virdamos (virdami) J. Šnarpštyk nosį, kad neglergė́tum J. Jo gerklėje kažin kas gurgė ir glergėjo sp. O kiek glergė́jo vaistai, kol nubėgo karvei į gerklę! Dr. 2. poškėti, tarškėti: Glergėjo šimtai patrankų rš. 3. gagėti: Žąsys glérga apei duris Krkl. 4. prk. plepėti: Ko tos motriškos taip apei karves glérga? Krkl. \ glergėti; nuglergėti
Dictionary of the Lithuanian Language.